| |
|
 Pirmasis žmogaus pojūtis gyvenimo yra - kūno pojūtis. Per kūną įvyksta pirmasis sąlytis su išoriniu pasauliu. Pirmieji kūdikio pojūčiai ir poreikiai yra kūniški – pavalgyti, pamiegoti, sušilti, prisiglausti. Tačiau psichinė erdvė egzistuoja dar įsčiose. Su gimimu prasideda mūsų psichinių pajėgumų vystymąsis per pažinimą, per kūno sąveiką su supančia aplinka. Ką tik gimusio vaiko psichinė erdvė yra lyg bakraštė matrica, kurioje atsirandę vis nauji drigikliai atspindžius. Nemalonus jausmas - alkis – krūtis – šilta – pamaitinimas – šilumas – malonu – ramu – miegas ir t.t. Kūdikis iki mėnesio fiziologiškai neprigirdi ir neprimato. Galima tai būtų pavadinti gamtos apsauga ir išroniu ribojimu, kad dirgikliai nebūtų per stiprūs ir nepakeliami. Kūdikis saugančioje – maitinančioje aplinkoje įgyja psichinius įrankius, kurių pagalba geba priimti ir tvarkytis su vis sudėtingesnėmis užduotimis – atpažinti tėvus, palaukti bent kelias sekundes maisto, o po to jo sąmoningai paprašyti klyksmu, mokytis, augti ir t.t. Pirmųjų metų pabaigoje - antrųjų metų pirmame pusmetyje atsiranda gebėjimas palaukti mamos, kuri yra kitame kambaryje – ir vaiko psichikoje – mama niekur nedingsta, nors iki 6-8 mėn. mamą reikia nuolat matyti, kad žinotum, kad ji yra. Aišku, nerealu sėdėti prie vaiko 24val., jo nepaleidžiant iš akių. Nereikia būti idealia mama, užtenka būti pakankamai gera mama, o visa kita kūdikio psichika pakels ir susitvarkys. Taip mes augome visi ir mūsų mamos augino mus be jokių moklų - intuityviai, instinktyviai. Kodėl iš taip toli pradedama apie somatofominius sutrikimus, paklausite? Ogi todėl, kad somatoforminiai - patys ankstyviausi chronologinėje atsiradimų eilėje sutrikimai. Bet kokio streso metu organizimas stengiasi išlaikyti psichinę pusiausvyrą tais mechanizmais, kuriuos turi tuo vystymosi tarpsniu. Šiuo ankstyvuoju vystymosi tarpsniu, kai psichologinių resursų nėra jokių, pagelbsti kūnas. Iš smegenų siunčiami impulsai nėra apdorojame psichinėje ardvėje, tačiau reiškiasi per kūno pojūčius. Pats terminas "somatoforminis" žymi psichikos ir kūno sąveiką. Aišku, pats vystymosi procesas rodo, kad sutrikimas yra labai sunkus ir, egzistuoja nuomonė - „nepasiduodantis analizei“ – tiesiog nėra ką analizuot. Psichinis skausmas visada virsta kūno skausmu. Jei mechnanizmas, kuris atsiranda labai anksti, įsigali - tampa vienu iš svarbiausių streso, emocijų įveikos būdų ir reiškiasi nepriklausomai nuo amžiaus. Tai ir keturmečio vaiko pilvelio skaudėjimas, kai reikia eiti į darželį, arba suaugusio išgyvenami įvairiausi somatiniai simptomai, kuriems paaiškinti nėra akivaizdaus somatinio sutrikimo. Su specialisto pagalba pavyksta atrasti sąsają su stresine – krizine gyvenimo situacija. Sunkesniu atveju pakanka menko kasdieninio streso, kad sveikata imtų „šlubuoti“. Ir tai nėra simuliacija, žmonės kenčia iš tikro. Atsiranda įsitikinimas apie tam tikrą sveikatos sutrikimą. Dažniausiai jie save laiko ypač sunkiais somatiniais ligoniais, kurių ligos gydytojai negali suprasti ir nustatyti.
Pagal TLK-10 išskiriami tokie somatoforminiai sutrikimai:
- Somatizacijos sutrikimas
- Nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas
- Hipochondrinis sutrikimas
- Somatoforminė autonominė (vegetacinė) disfunkcija
- Nuolatinis somatoforminis skausmo sutrikimas
- Kiti somatoforminiai sutrikimai
- Nepatikslintas somatoforminis sutrikimas
|
|
