 |
|
Psichoanalizė - tai ilgalaikis intensyvus gydymas, kurio tikslas yra ne tik šalinti simptomus bei koreguoti problemas keliantį elgesį, bet ir skatinti žmogaus asmenybės pokyčius. Jos dėka galima atskleisti žmogaus pasąmonės pasaulį ir suvokti jo įtaką kasdieniam gyvenimui. Psichoanalizė leidžia pažinti pačius giliausius žmoguje vykstančius procesus ir išmoko žmogų patį save analizuoti.Psichoanalizė paprastai vyksta 4 kartus per savaitę tam, kad tarp paciento ir psichoanalitiko užsimegztų intensyvus ryšys, padedantis įsiskverbti į giliausius žmogaus vidinio pasaulio klodus. Pacientas guli ant kušetės ir analitiko nemato, kadangi šis sėdi jo galvūgalyje. Tokia padėtis padeda žmogui netrukdomai išsakyti visus tuo metu kylančius potyrius, gimstančias mintis. Tuomet jam nereikia savęs stabdyti matant analitiko veido ar kūno reakcijas. Siekiama, kad pacientas galėtų kalbėti laisvai asocijuodamas, t.y. išsakydamas viską, kas tik kyla jo galvoje, be jokios vidinės cenzūros ir baimės. Laisvųjų asociacijų dėka tampa prieinama ir pasąmoninė informacija. Beje, nereikia manyti, kad savęs pažinimas yra lengvas ir greitas. Paprastai psichoanalizės kurso trukmė – nuo 4 iki 6 metų. Iš klasikinės psichoanalizės yra išaugusi PSICHOANALITINĖ PSICHOTERAPIJA (beje, ir visos psichoterapijos mokyklos bei kryptys prasidėjo nuo psichoanalizės). Ji tik remiasi psichoanalizės teorija, tačiau skiriasi savo tikslais ir terapijos aplinka. Psichoterapeutas nesiekia įsiskverbti į giliausius žmogaus pasąmonės klodus ir smulkiai jį pažinti. Svarbiausia psichoterapijoje – palengvinti paciento dvasinį skausmą, t.y. išgydyti sutrikimą, panaikinant jo simptomus. Todėl psichoterapija ir trunka trumpiau – nuo 2 iki 4 metų, o kartais problema, jei ji nėra ypač sudėtinga, išsprendžiama per keletą mėnesių. Kadangi artimas ryšys tarp paciento ir psichoterapeuto nėra ypač svarbus, tai pacientas niekuomet neguldomas ant kušetės: abu sėdi vienas prieš kitą. Susitikimai psichoanalitinėje terapijoje irgi retesni – paprastai 2 per savaitę. |