 |
|
 PsichoterapijaŠiais laikais psichoterapija reikalinga daugeliui. Tačiau, nors tai yra priimtinas ir populiarus gydymo metodas pasaulyje, Lietuvoje daugeliui jis vis dar išlieka tabu. Greičiausiai todėl, kad žmonės paprasčiausiai per mažai apie jį žino arba painioja su kitais gydymo būdais, pavyzdžiui, psichiatrija, kuri iki šiol mums siejasi su represijomis ar beprotybe. Taigi, kas yra toji psichoterapija? Literatūroje galime rasti daugybę psichoterapijos apibrėžimų. Visi jie iš esmės teisingi, tačiau, kaip teigė Raymondas J. Corsinis, trumpai psichoterapiją galime apibrėžti kaip tam tikrą formalią, dviejų žmonių (gydytojo ir paciento) tarpusavio sąveiką pokalbiu, kurio užduotis – sumažinti paciento distresą, kurį sukelia vienos ar kelių žmogaus funkcijų – pažintinių (mąstymo sutrikimai), emocijų (kančia ar emocinis diskomfortas) arba elgesio (netinkama elgsena) – sutrikimas. Taigi turime pabrėžti dviejų žmonių sąveiką, kurios metu pacientas sveiksta ar gauna naudos savęs pažinime. Vienas poros dalyvis – pacientas – kreipiasi į kitą, vedinas kančios, o antrasis – psichoterapeutas – naudodamasis savo žiniomis ir asmenybe tam, kad pirmajam padėtų. Bet kuo tada psichoterapija skiriasi nuo paprasto psichologinio konsultavimo? Konsultavimas yra santykinai trumpas procesas, užtrunkantis tik vieną susitikimą, retais atvejais penkis ir daugiau, tuo tarpu psichoterapija yra labai ilgas procesas, galintis tęstis iki kelių metų. Yra nusistovėjusi nuomonė, jog konsultantas daugiau dėmesio skiria problemai, o psichoterapeutas – pačiam asmeniui. Ir konsultavimas, ir psichoterapija vyksta tokiu pačiu pokalbio principu, skiriasi tik šių metodų trukmė bei technika. Konsultuojant svarbiausia yra konsultuojančiojo suteikiama informacija (patarimai ir nurodymai) pacientui, o psichoterapijos metu žmonėms tiesiog padedama patiems suvokti jų mąstymo, jausenos ir elgesio klaidų priežastis bei jas keisti. Taigi apibendrinant galime sakyti, kad konsultantas labiau primena mokytoją, o psichoterapeutas – seklį.  Dar vienas svarbus skirtumas – konsultanto ir psichoterapeuto vaidmuo. Konsultantai – yra paprasti žmonės, turintys reikiamų žinių ir įgūdžių bei praktikos. Tai gali būti tiesiog santuokos ir šeimos specialistai, pedagogikos ir darbo konsultantai, specialistai, dirbantys su žmonėmis turinčiais priklausomybių, turinčiais negalią ir t.t. Psichoterapeutų darbas apima žymiai platesnę sritį, jie naudoja įvairesnes teorijas arba jų derinius ir taiko vieną ar daugiau procedūrų, padedančių pasiekti norimą rezultatą. Jie paprastai yra medicinos ar psichologijos profesionalai. Pabaigai, galima teigti, kad kiekviena psichoterapija yra tam tikras mokymo metodas. Ji padeda žmogui keistis, išmoko jį mąstyti, jausti ir elgtis kitaip. Psichoterapija gali būti ne tik naujų dalykų mokymasis arba pamirštų žinių atnaujinimas, ne tik mokymasis mokytis arba išmoktų dalykų atsikratymas. Paradoksas – tai gali būti ir mokymasis to, kas ir taip seniai žinoma.. Straipsnis parengtas remiantis: Corsini R. J., Wedding D. Šiuolaikinė psichoterapija. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2011. << atgal |