 |
|
 Gėda jausti. Gėda kalbėti apie jausmus. Gėda, kad pamatys mane atsidengusį. Gėda užlieja... Paskęstu gėdoje... man nejauku... lyg sustingstu akimirkai... gėda savęs... norisi užsidaryti ir neišlįsti iš savo urvo... man ankšta... reikia liautis... gėda stabdo... Ji kažkur giliai krūtinėje...Gėda – ankstyvas jausmas, atsirandantis antrais gyvenimo metais... Žeminanti negarbė, kurią patiriame iš savo artimiausių žmonių ankstyvoje vaikystėje, jaučiama kai gėda visą mūsų ateinantį gyvenimą. Kai esi mažas ūgiu, turi būti didelis vidumi, Tai jausmas apie save. Nebūtinai vaikas, kuriam nepasisekė kažką nuveikti, yra nevykėlis. Kai tėvų komentuojamas veiksmas, vaiko savivertė nėra žeminama. Tuomet esi kaltas ir žinai, kad tik nuo tavęs priklauso kaip elgsiesi kitą kartą. Kai tėvai ar aplinkiniai komentuoja patį vaiką, tai, ką jis padarė, kažkur pasimeta... Tuomet formuojama gėda – „koks aš netikęs...“. Kai dažnai jautiesi kaltas, turi įsisąmoninti, kad pasaulis nesugriūva, kai padarai klaidas. Klysti – žmogiška. Kai jauti gėdą – turi išmokti, kad geras esi toks, koks esi. |
Baimė
Pyktis
Gėda
Vienatvė
Netektis
Stresas
Nemiga |
|
