 |
|
 Miegas – fiziologinis reiškinys, kuris būtinas normaliai žmogaus fiziologinei veiklai. Miego ir paros ritmo svyravimų metu vyksta endokrininės, nervų sistemos veiklos pasikeitimai. Ypatingai miegas svarbus normaliam smegenų darbui užtikrinti, jis atlieka nervus tausojančią funkciją, reguliuoja biocheminius virsmus žmogaus organizme. Kiekvienas žmogus turi savitą ir įprastą miego ritmą ir greitai pasijunta nekaip, jei šis ritmas išsireguliuoja. Miego sutrikimai gali reikštis sunkumu užmigti, dažnais prabudimai naktį, arba itin ankstyvu prabudimu ryte, nuovargio jausmu po miego (miegas nesuteikia poilsio). Miegas gali sutrikti pervargus, išgyvenant intensyvius jausmus, patiriant stresą, taip pat miego sutrikimai labai būdingi daugeliui psichikos sutrikimų - nuotaikos, psichozinio registro ar neuroziniams sutrikimams, todėl atsiradus pastoviems pablogėjusio miego požymiams reikalingas išsamus emocinės būsenos įvertinimas. Paprastai paskyrus adekvatų psichiatrinį gydymą miegas susireguliuoja. Tačiau miego sutrikimas nebūtinai rodo psichikos ligą. Jei mes išgyvename jaudulį, netektį, jei sprendžiasi svarbūs mūsų gyvenimo reikalai, jei pasijuntame nesaugūs gali verginti intensyvūs miego sutrikimai, tačiau atgavus nusiraminimą, išsisprendus išorinei situacijai, paprastai normalizuojasi ir miegas. Atskira tema yra sapnavimas miego metu. Sapnas atlieka svarbią emocijas reguliuojančią funkciją, jis sprendžia dienos mietu neišspręstus emocinius klausimus, užtikrina mūsų psichinės erdvės vientisumą. Įdomi ir labai svarbi yra sapnavimo reikšmė žmogaus gyvenime. Sapnai – tiesiausias ir trumpiausias kelias į žmogaus pasąmonę, impulus, kurie ištumti iš sąmonės, tačiau stipriai įtakoja žmogaus savijautą kasdieniame gyvenime. Tai psichoanalitinės terapijos ar psichoanalizės dėmesio objektas, padedantis atrasti ir įžvelgti gilesnes vienokios ar kitokios žmogaus savijautos priežąstis. |
Baimė
Pyktis
Gėda
Vienatvė
Netektis
Stresas
Nemiga |
|
