| |
|
 Kiekvienas gali supykti – tai paprasta, tačiau supykti ant tinkamo žmogaus, supykti tinkamu laipsniu, tinkamu metu ir dėl tinkamos priežasties – tai ne kiekvienam ir ne taip paprasta.
Aristotelis
Pyktis kultūriškai draudžiama emocija. Per visą gyvenimą šiuolaikinis žmogus mokosi valdyti savo pyktį, būti diplomatu, ir bausmė už nesuvaldytą pyktį yra labai didelė... Kita vertus pyktis yra reikalinga emocija. Jos pajautimas, išgyvenimas, pykčio priežasties įsisamoninimas tampa varomąja jėga judėti į priekį, padeda neleisti kitiems, mumis manipuliuoti, išnaudoti, padeda apginti savo poreikius, savo asmeninės erdvės ribas.
Pykčio ekspresija nėra žalinga jei:
- Pyktis išreiškiamas teisinga kryptimi
- Yra lydimas savikontrolės jausmo
- Nesupriešina kitų žmonių
- Yra suprantamas aplinkiniams
Galite savimi pasidžiaugti, jei tenkinate aukščiau išdėstytus punktus. Augote „emociškai sveikoje“ aplinkoje – gal nelabai tėvai išsigando ir baudė už dvejų metų kandžiojimąsi, spardymąsi, taip vadinamas isterijas, tačiau ir nepuolė Jūsų gelbėti ir raminti. Turbūt smėlio dėžėje kito vaiko pastumtas nebuvote gėdijamas tėvų, kad „negražu stumti atgal“. O jei supykdavote ant tėvų - apie tai būdavote pakalbintas, turbūt neretai paaiškėdavo, kad esate teisus taip jausdamasis. Jei pasielgdavote neteisingai ir padaužiškai būdavote be dvejonės tėvų sudrausmintas – aišku, paprasta kalba ir griežtu tonu, nenuolaidžiaujant. Ir be abejo, mokėtės iš aplinkinių – susivaldyti, susiturėti, pakalbėti, išsiaiškinti, neatidėti, neišsigąsti... Aišku, pasakysite - tokie santykiai – retenybė. Kiekevienas užaugame savitoje „emocinėje aplinkoje“ ir kiekvienas esame skirtigi, kaip skirtingai reiškiame ir priimame savo pyktį.
Neišspręstas, destruktyvus pyktis yra –
- Somatizuotas (užslopintas pyktis reiškiasi per kūną – migrenos, reumatoidinis artritas, hipertenzija, kepenų problemos ir kt.)
- Save – baudžiantis (kaltės sukeltas obsesinis – kompulsinis elgesys – persivalgymas, išreikštas mieguistumas, pirkimas, plaukų kirpimasis, savęs žalojimas ir kt.)
- Sprogstantis (pyktis per įbauginimą – įniršis vairuojant, kalbant telefonu, agresyvus elgesys, itin stiprus keiksnojimasis ir kt.)
- Paslėptas (pasyviai agresyvus elgesys – sarkazmas, vėlavimas į susitikimus, neperskambinimas į praleistus skambučius, keršto siekimas ir kt.)
(Pagal Brian Luke Seaward „Managing stress“ 4th edition)
Visi minėti pykčio išraiškos modeliai – netinkami ir bent nedideliu laipsniu kažkurie iš jų, bet paprastai vienas, yra dominuojantis kiekvieno mūsų asmenybėje, atsiradę ir prigiję kaip geriausia kažkada buvusi prisitaikymo priemonė. |
|
