Vienatvė

« į pradžią

 
Naktis 10.
Aš gyvenu toli nuo jūsų. Toli nuo pasaulio. Arti naktų. Arti juodos. Aš kitokia. Aš nenoriu būti jumis. Aš noriu būti savim. Bent jau išmokti būti savimi. Noriu egzistuoti. Nes ištikrųju manęs čia nėra. Nes aš toli. Toli nuo jūsų. Toli nuo tavo apgaulingų akių.

Apgaulingas vienatvės žavesys
A.Rouz

Kas yra vienatvė? Gal kai vienas stovi už savo lango ir stebi stiklu riedančius lietaus lašus, lyg dideles skausmo ašaras? Gal kai esi tarp mylimų žmonių ir vis tiek nesijauti jiems artimas? O gal kai miegi ir sapnuoji gražiausia pasaulyje sapną? Nežinia. Vienatvė kiekvienam žmogui skirtinga. Ir kartu panaši tuo, jog ilgiesi būti suprastas, paguostas, priglaustas tvirtai, tvirtai.. Kaip kadaise. Kartais vienatvė būna pikta. Tuomet ji tampa panaši į žvėrį, besiblaškantį po narvą ir negalinti iš jo ištrūkti. Dažnai vienatvė būna liūdna, kaip verkiantis vaikas užmirštas mamos ir kartu viso pasaulio. O kartais vienatvė atbukina ir pasidaro abejinga. Ji tiesiog ateina ir uždaro paskui save duris. Tada širdyje viskas sustingsta, gyvenimas nutolsta, jo garsai nutyla. Ši ramybė apgaulinga, nes joje nėra gyvybės.

Vienatvė ne visuomet yra bloga. Juk moki išbūti pats su savimi. Visi žmonės gimsta vieni, valgo vieni ir miega vieni. Vienatvė padeda sudėlioti mintis į vietas, padeda apsvarstyti save bei kitus, padeda augti. Vienatvė bloga tampa tuomet, kai jos yra per daug. Kai ji ima trukdyti gyventi, kai ji atskiria, o ne kviečia susitikti. Tuomet ji tampa našta per sunkia vienam.
Baimė
Pyktis
Gėda
Vienatvė
Netektis
Stresas
Nemiga